1863m. Sukilimo muziejaus ekspozicijos koncepciją padiktavo istoriniai faktai – sukilimo eiga, jo dalyviai bei dvaro pastatas, išlikęs per daugelį neramumų, kuriame ir yra įsikūręs muziejus.

Siekiant kuo išsamiau lankytoją supažindinti su sukilimo priežastimis, eiga, skirtingomis dalyvių grupėmis, iškiliais asmenimis, ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktas raudonos – baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspketas. Būtent šios spalvos pasirinktos ekspozicijoje todėl, kad jos simbolizuoja sukilimo dalyvių grupes – “raudonuosius” ir “baltuosius”. “Raudonieji” – demokratinių pažiūrų piliečiai, dauguma jų valstiečiai. “Baltieji” – tai LDK ir Lenkijos bajorai, šlėktos. Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva – tai trečioji sukilimo pusė – Carinės Rusijos kariai.

Ekspozicijoje informaciją apie sukilimą pateikiama ne tik per stendus su tekstine informacija bei nuotraukomis, bet ir atskiriant erdves skirtingų spalvų pagalba, bei specialiai sukurtomis instaliacijomis. Jomis siekiama emociškai paveikti lankytoją ir taip jam perteikti tam tikrą informaciją. Pirmoje ekspozicinėje erdvėje sukuriama dvaro atmosfera ir taip supažindinama su dvaro šeimininkais.

Antroje ekspozcinėje patalpoje - stilizuoti ekspozicinių spintų puošimo elementai pabrėžia “raudonųjų” ir “baltųjų” ginkluotės skirtumus. Patalpoje, kurioje kalbama apie sukilimo pasėkmes, sukurta įspūdinga instaliacija, lankytoją supažindina su carinės Rusijos represijom, numalšinus sukilimą ir t.t.

Instalicijos, kiti diziano sprendimai (ekspozciniai baldai, įvarių formų stendai, ekspozicinis apšvietimas,) paryškina turimus eksponatus, o informaciją lanktyojui pateikta šiuolaikiškai, įdomiai, įtaigiai.

Ekspozicijos salę į dvi dalis skaido ekspozicinė vitrina – siena.

Vienoje pusėje – dvarininkų erdvėje – ji naudojama eksponuoti senąsias knygas, dvaro tyrinėjimų metu atrastus eksponatus. Susipažinęs su dvaro istorija, lankytojas, patenka į kitą erdvę, kurioje vyrauja raudonoji spalva. Ši erdvė lyg kita dvaro pusė, tai ko dažnai nematome įžsižiūrėję į gražų ir prababangų dvaro gyvenimą. Raudonoji erdvė kalbėa apie valstietiją ir 1863m. sukilimo priežastis. Stendų pagalba lankytojas nukreipiamas į kitą ekspozicinę salę, kur išsamiai paaiškinta raudonos ir baltos spalvos reikšmės šio sukilimo metu.

Sukilimo salė iš toli lankytoją pasitinka dvejomis didžiulėmis vitrinomis: viena – balta, kita – raudona. Jų puošybiniai elelentai atspindi baltųjų ir raudonųjų naudotoje ginkluotėje.

Be dekoro, lankytojas gali susipažinti ir su tikrais sukilimo ginklais, eksponuojamais šiose vitrinose.

Informacija apie sukilimo dalyvius taip pat pateikiama ant minėtų dviejų ekocizicnių vitrinų – stendų.

Ant baltosios – pateikiama informacija apie “baltuosius” sukilėlius ir jų veiklas. Ant raudonosios – “raudonųjų” sukilėlių istorija.

Siekiant sukurti įtaigesnę atmosferą ekspozicinėje salėje, ant sienų išpiešti caro armijos karių kontūrai. Tai emociški papildo informaciją stenduose apie mūšius, sukilimo eigą, caro karių kovas su sukilėliais, kas akivaizdžiai parodys dar vieną sukilimo dalyvių grupę, prieš kurią kovojo ir “baltieji” ir “ raudonieji”.

Kovos emociją dar labiau sustiprina prietema, sukurta uždengus langus drobe, ant kurios atspausdinti sukilimo bataliniai vaizdai bei garso instaliacija, kurioje girdisi skilimo garsai: ruošimasis kovai – dalgių galandimas, spraksinti ugnis sukilėlių stovykloje, ar mūšio įkarštis – šūvių, triukšmo garsai.