Ekspozicijos tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę, o ypač jaunąją kartą, su Holokaustu, kad jie gautų žinių ne tik iš vadovėlių, bet girdėtų gyvų žmonių pasakojimus, susipažintų su autentiškais liudijimais, galėtų pažvelgti į senų laikų fotografijas, ir pajustų nors dalelę tuomečių jausmų ir emocijų, kuriuos teko patirti persekiojamiems ir žudomiems žmonėms.

Ekspozicija yra dedikuojama per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų vaikų atminimui.

Ekspozicija išsidėsčiusi beveik 100 kv. m. erdvėje, todėl ji yra unikali dar ir informacijos kiekiu, tenkančiu 1 kv. m. Realizuojant šį projektą buvo surinkta apie 1000 puslapių tekstinės informacijos, apie 6000 fotografijų, apie 60 val. vaizdo medžiagos, 5 valandos garso įrašų. Kruopščiai atrinkta ir lankytojų dėmesiui pateikta kiek daugiau nei pusė visos medžiagos.

Į ekspoziciją užsukęs lankytojas gali atsidėti kruopščiam istorijų tyrinėjimui stenduose, išgirsti ir pamatyti dalį vaizdo įrašų, pateiktų šalia stendų esančiuose monitoriuose, taip pat pasinaudoti kompiuteriniuose terminaluose sukaupta išsamia informacija. Juose – itin vertingi Holokausto liudininkų interviu, jų istorijų aprašai, nuotraukų archyvai, dokumentiniai filmai. Vertingi ir patogūs yra programiniai sprendimai, leidę sukurti sąryšius tarp šeimų, išsigelbėjusių ir jų gelbėtojų. Taip rasti reikiamą informaciją daug paprasčiau.

Yra įrengti 2 tokie terminalai – vienas lankytojų kambaryje, skirtas asmeniniam naudojimui, ilgesniam informacijos analizavimui, kitas terminalas – ekspozicijoje, sujungtas su vaizdo projektoriumi. Pastarasis ypač patogus ekskursijoms, nes vienu metu informaciją gali žiūrėti iki 20 žmonių grupė.

Didžiausias iššūkis dizaineriams dirbant su šiuo projektu buvo atrasti būdą, kaip į tokią sąlyginai mažą erdvę sutalpinti visą norimą informaciją, pateikti tai įdomiai, struktūriškai, suprantamai.
Ilgai buvo ieškota erdvės išplanavimo būdo, kol galiausiai visiems priimtiniausias pasirodė sprendimas viduryje patalpos suformuoti vaiko figūrėlę. Ši figūrėlė tapo naujosios ekspozicijos simboliu.

Kuriant ekspoziciją, bandyta susieti nagrinėjamos temos aspektus su medžiagomis. Mediniuose stenduose lankytojai ras vaikų istorijas ir pasakojimus, šviečiančiuose skaidriuose stenduose – gelbėtojų prisiminimus. Stabiliausia ir viską jungianti dalis – istorinis kontekstas, jis pateikiamas ant betoninių sienų, inkrustuotų metalo plokštėmis, ir formuoja aplinką, kurioje vystėsi ekspozicijos herojų gyvenimai.

Ypatingas ekspozicijos akcentas – interaktyvus memorialas. Tai specialiai šiai ekspozicijai suprojektuota unikali šviesos, vaizdo ir garso instaliacija, kurios dalyviais tampa lankytojai bei iš autentiškų fotografijų besišypsantys vaikai. Kiekvienas lankytojas, paėmęs akmenuką ir padėjęs jį memoriale, taip pagal seną žydų tradiciją pagerbia žuvusius. Padėjus akmenuką, pasigirsta lopšinė "Štiler, Štiler“ ir iškylanti šviesos banga apšviečia betoninėse sienose išdėliotas žuvusių vaikų nuotraukas.

Fotografijos Linos Mozūraitės